Provanso stiliaus baldai kaina ne būtinai labai lenkia kitus baldus, o atmosferą kuria romantišką, lengvą ir prancūzišką. Kalbamės su užsienyje gyvenančia lietuve kolekcioniere, kuri sutiko atskleisti savo didžiausią gyvenimo paslaptį – pomėgį šiems baldams.

Laba diena, prašau prisistatyti.

Sveiki, aš esu individualų darbą dirbanti keturiasdešimtmetė, darbas su baldais nesusijęs, tai labiau pramoninė šaka. Tačiau Provanso stiliaus baldai ir apskritai interjero dailinimas jau keliolika metų yra mano gyvenimo varomoji jėga. Galbūt mane reikėtų vadinti kolekcioniere, tačiau galbūt ir ne.

Kodėl taip sakote?

Todėl, kad Provanso stiliaus baldai kaina yra vis tiek nemažai, kitaip, nei jūs pradžioje pasakėte, todėl negaliu jų prisipirkti šimtais, ir kažkur laikyti. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad turiu tik vieną 80 kvadratinių metrų butą, ir nelabai yra daugiau kur laikyti tą kolekciją. Taigi, tiesiog natūraliai dėl tokios problemos, pakankamo ploto nebuvimo, aš ir turiu tik ribotą kolekciją. Ribotą, ir labai dinamišką, nuolatos atsinaujinančią.

Ką turite omenyje, sakydama, kad kolekcija yra dinamiška, ar jūs nuolat keičiate tuos baldus?

Beveik pataikėte. Provanso stiliaus baldai iš tiesų pas mane bute tiesiog cirkuliuoja. Vieną dieną stovi vieni, kitą dieną – jau kiti. Ir tai yra labai natūralus procesas, kuris man, turiu pripažinti, tikrai patinka. Aš kasdien galvoju apie šiuos baldus, aš ieškau kažko naujo, kažko, ko čia dar nebuvo, taigi, mano namai yra kaip ekspozicijų salė, kurioje nuolat keliauja baldai. Nežinau, ar dar rastumėte tokių vietų, kur vyktų tokia cirkuliacija. Žinom Provanso stiliaus baldai kaina savo turi, todėl ir tie pokyčiai vyksta ne kas dieną, tačiau bent kas mėnesį čia tikrai pasikeičia koks nors daiktas, baltas.

Ar nesunku yra parduoti savo baldus tam, kad gautumėte naujus, kai pirmieji dar nebūna sudėvėti?

Tiesa sakant ne, tokia mano kolekcijos esmė. Man patinka, kad Provanso stiliaus baldai (kaina įvairi) čia pabūna, o paskui išeina. Gyvenu viena, visą gyvenimą buvau viena, todėl man natūraliai norisi tų permainų. Lietuviai tikriausiai dar tebeturi sovietiško kraujo, nes yra linkę daiktus kaupti. Kaupia viską, nors kažkas sulūžta, nieko neišmeta, neva, „gal kada nors prireiks“. Iš tiesų, niekada neprireikia, tik užima vietą. Tai ką jau kalbėti apie tokių laužų kaupimą. Na o iš tiesų, ko žmogui reikia? Reikia minkšto kampo miegojimui, vieno stalo valgymui ir rašymui, kėdės ir gal dar virtuvės kriauklės. Daugiau nieko, taigi, net ir mano Provanso stiliaus svetaines baldai yra visiška avantiūra, pramoga. Tai neturi joki9os praktinės naudos, tačiau aš mėgaujuosi estetika.

Gal galite papasakoti apie baldų fotografavimą?

Taip, žinoma, tikriausiai jau iš kažkur apie tai girdėjote. Galima sakyti, aš tą kolekciją vis tiek išlaikau, nieko neparduodu, tik daiktai lieka labai kompaktišku pavidalu, nesvarbu, ar tai būtų Provanso stiliaus vonios baldai, ar kito kambario. Aš viską dokumentuoju. Turiu foto aparatą, fotografija yra antrasis mano pomėgis. Visus turimus baldus fotografuoju, ir fotografuoju, kaip keičiasi erdvė, kai dingsta senas, ir atsiranda naujas. Tarkime, Provanso stiliaus miegamojo baldai pilnai atsinaujina per du metus, per tą laiką fotografuoju visą eigą – kaip atrodo kambarys, kai yra kažkas, kai to daikto nebelieka ir atsiranda kitas, kai keičiasi kiti baldai. Visas nuotraukas sudėjus į animacinį filmuką, aš tiesiog matau nuostabų savo buto gyvenimą.