Gyvūnų ir animacinių herojų seksualūs naktinukai

Ar pastebėjote, jog animaciniuose, vaikams skirtuose filmuose, kartais seksualus naktinukai užmaunami ne tik veikėjams – žmonėms, bet ir gyvūnams? Animaciniuose filmuose įprastas pasaulis yra tarsi transformuojamas ir perkeliamas į supaprastintą, tarkime, fantastinių veikėjų arba netgi gyvūnų. Taigi, seksualus naktinukai ar kitokio tipo trikotažas atsiranda ir ant seksualiai pateikiamų gyvūnų. Panagrinėkime keletą tokių atvejų, priešpastatant dvi pozicijas – 20 amžiaus viduryje Amerikoje prasidėjusią neįtikėtinai galingą Walto Disnėjaus animacijos industriją ir iš rytų į Lietuvą atėjusius rusiškus filmukus.

Disnėjaus animacija

Vienas iš kaltinimų, kurį neretai galima išgirsti dedikuojamą būtent Disnėjaus korporacijai – tai iškreiptos tikrovės vaikams formavimas, per anksti juos pastūmėjant į seksualumą bei lyčių stereotipus. Seksualus naktinukai netikėtai gali atsirasti ant staiga pernelyg moteriškai pavaizduotos baltosios katytės animaciniame filme „Tomas ir Džeris“, ar Donaldo Ančiuko nuotykiuose esančios dailiosios antytės drabužinėje. Žinoma, kaltinama yra ne tai, kad apskritai kažkur įterpiamas seksualumas ar seksualus naktinukai, o tai, kad tokie dalykai rodomi netinkamai auditorijai.

Seksualumas, pabrėžtinai lytiški gyvūnai (mot. giminės katytė, antytė, kalytė su trumpais sijonėliais, aukštakulniais, krūtimis ir makiažu) galėtų būti skirti nebent kažkokius keistus pomėgius turintiems suaugusiems, o vaikams tai nėra tinkami vaizdai. Tokią kritiką išsako ne vienas psichoanalitikas, tyrinėjantis vaikų mąstymą ir raidą. Naktinukai moterims, vos pridengiantys intymias zonas, taip pat gali ugdyti per anksti bundančią vaikų seksualinę fantaziją. Ginčijamasi ir dėl moterų vaidmens Disnėjaus animacijoje. Moterys, kurių garderobuose yra suknelės ir naktinukai, neretai demonstruojamos kvailos, tačiau gražios, vilioklės, tačiau ne sumanios, besimokančios ar auginančios vaikus. Kol vyriškos giminės gyvūnai kovoja dėl vietos po saule ar skanesnio kaulelio (t.y., turi tikslų ir jų siekia), moterys, visai kaip ir klasikiniame Holivudo kine, tampa tik vyriškių žiūros ir traukos objektu. Tuomet kyla klausimas, kaip iš tiesų vaikai stebi tokį filmą, ir kokį požiūrį tai formuoja. Žinoma, minėtoji informacija, jokiu būdu nėra kritika tokiam rūbui, kaip medvilniniai naktinukai, o tiesiog pastabos pačių animacijos kūrėjų bei prodiuserių atžvilgiu.

Rusiški filmukai

Jeigu prisimintumėme ne tokią ir seną istoriją, galėtume mintyse peržiūrėti bent vieną rusišką filmuką, dabar vadinamą „senąja animacija“. Ar prisimenate, kokie pigus naktinukai būdavo tokiuose filmukuose? Ar veikėjos moterys būdavo seksualios? Ar matydavosi, kad naktinukai, akcija pirkti, žadina žiūrovų seksualumą?

Į visus šiuos klausimus galima atsakyti vienareikšmiškai – veikėjai beveik visada nebūdavo seksualūs, nevyravo erogeninių kūno zonų pabrėžimas, o jeigu ir vaizduojami kokie nors naktinukai moterims – jie šeimyniški, kuklūs, simpatiški ar tiesiog juokingi. Tokiuose filmuose tikrai nepamatysi šauniosios Freken Bok su peršviečiama liemenėle arba Rūgpienio kaimo vaikų tėvų su šilkiniais naktinukais. Jie greičiausiai vaikščios su juokingai arba mielai atrodančiais chalatais, dryžuotomis pižamomis. Tokie naktinukai internetu ir dabar yra nesunkiai užsakomi bei nuperkami.
Rusiška senoji animacija neretai turėjo ir ryškų didaktinį, moralizuojantį atspalvį, tačiau tai šiais laikais suprantama jau kaip pasiilgta vertybė. Komiškai vaizduojamos situacijos, kurioziški pokalbiai, juokingi personažai ir dabar jau nostalgiškai atrodanti senovė – tai, kas rusišką animaciją iškelia aukščiau už Disnėjaus filmus. Juose net ir naktinukai maitinancioms bus perdėtai seksualūs, o moralai turės keistą atspalvį. Remiantis rusų formalistu ir semiotiku Toporovu, tam tikros pasakos yra vadinamos klasikinėmis, archetipinėmis. Jose visuomet yra vaizduojamas vyras – užkariautojas, ir moteris – silpnoji dalyvė, kaip grobis. Akivaizdu, kad Disnėjaus animacija taip pat nuolat kuria tokį lyčių šabloną bei diegia jį vaikams kurdama itin patrauklią, blizgančią spalvotą animaciją. Rusiška animacija labiau orientuota į bendrųjų vertybių (vadinamųjų – dorybių) ugdymą.